Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant
Mokyklos bendrojo ugdymo programų mokiniai ir mokytojai turės galimybę dalyvauti projekte „Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“. Gimnazijos skyriaus vedėja Jovita Žeižienė, dalyvaudama parengiamajame vizite, užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Fodžijos regione įsikūrusia organizacija, kurios atstovas Mindaugas Luckus turi 13 metų patirties organizuojant Erasmus+ KA1 mobilumus, nuo 2014 m. yra pagyvenusių žmonių dienos centro ir jaunimo socializacijos centro įkūrėjas ir direktorius.
Parengiamasis vizitas Madeiroje
Projekto „Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“ koordinatorė, Gimnazijos skyriaus vedėja Jovita Žeižienė, dalyvavo parengiamajame mobilumo vizite Madeiroje. Susitikta su „EPD – European Projects Development Unip. Lda“ koordinatoriumi Bruno Carromeu, aptartos bendradarbiavimo galimybės, būsimo mokinių vizito programa bei mobilumo organizavimo ypatumai.
Bendrojo ugdymo mokinių Erasmus+ programos mobilumas Rodi del Gargano
Širdies virpulį, nerimą išgyveno gimnazijos skyriaus mokiniai: Jolanta, Tautvydas, Ema, Rokas, Haroldas, ruošdamiesi į savo pirmąjį Erasmus+ programos mobilumą Italijoje. Viešnagės pradžioje dingo nerimas. Palaikančios organizacijos DUE I SRL vadovai Karinė Amirjan Lučkė ir Mindaugas Lučkus kruopščiai pasiruošė mokinių iš Lietuvos priėmimui. Pirmoji diena buvo darbinga: kartu su Istituto Omnicocomprensivo Maure del Giudice mokiniais dalyvavo projektinėje veikloje – kūrė logotipą aplinkosaugos tema. Italijos mokiniai džiaugėsi lietuvių projektiniais darbais. Įžanga padaryta. Buvo nedrąsu, bet augame…
Šiuolaikinių technologijų pamoka Erasmus+ programos dalyviams
Dronai pamokose turi daugybę privalumų ir yra įdomus bei efektyvus mokymo įrankis. Instituto Omnicomprensivo Mauro del Giudice (Rodi del Gargano; Italija) mokiniai mokosi dronų programavimo. Lankydamiesi pamokose Erasmus+ programos mokiniai: Haroldas, Ema, Jolanta, Rokas, Tautvydas, turėjo galimybę išbandyti dronų galimybes. Jolanta drąsiai ėmė į rankas pultą ir kėlė droną į aukštį: bandė juo apibrėžti kvadratą. Be abejo, sudėtingesnius dronų valdymo triukus demonstravo italų mokyklos mokiniai.
Geografinis ir matematinis iššūkis „Italijos Apulija“
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo patyriminiame iššūkyje „Italijos Apulija“. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė parengė užduočių mokiniams, vykstantiems į projektą Apulijos regione. Į geografijos užduotis buvo įpinta ir matematikos užduotis: apskaičiuoti, kiek kartų eidami iš namų į mokyklą mokiniai turėtų nueiti norėdami pasiekti atstumą „Raseiniai – Rodi del Gargano“ (atsakymai nuotraukoje).
Kūrybiškumas ugdymo procese
Lankydamiesi pamokose Erasmus+ programos projekto mokiniai prisilietė prie netradicinio ugdymo savitumo. Rodi del Gargano žirgyno teritorijoje bei senovinėje pilyje buvo vaidinama, filmuojama.
Mokiniai interpretavo Lorenzo il Magnifico kūrinį „Ambra“. Joje aprašomas Ombronė upės potvynis ir pasakojama mitologinė istorija apie nimfą Ambrą, kurią persekioja upės dievas Ombronas. Siekdama išsaugoti savo skaistybę, Ambra meldžiasi deivei Dianai, kuri ją paverčia uola, taip apsaugodama nuo Ombrono.
Džiugu, kad Erasmus+ programos projekto mokiniai galėjo tapti kūrybiško ugdymo dalimi.
Pažintis su San Giovanni Rotondo
Erasmus+ programos projekto mokiniai aplankė San Giovanni Rotondo vienuolyną ir bažnyčią. Čia nuo 1916 iki 1968 metų buvo tėvo Pijaus iš Pietrelcinos namai. Šiame centre saugomi šventojo Pijaus palaikai. Susipažinta su tėvo Pijaus darbais, gyvenimu. Be to, miestas garsėja savo ligonine ir medicinos tyrimų centru, kurių įkūrėju laikomas tėvas Pijus.
Erasmus+ programos projekto mokinių išvyka į Rodi del Gargano nacionalinį parką
Šalies kultūros pagrindas – tradicija
Erasmus+ programos projekto mokiniai susipažino su tradiciniais Italijos amatais: aliejaus ir vyno gamyba, odos apdirbimu.
𝐈𝐬𝐭𝐨𝐫𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐢𝐬̌𝐬̌𝐮̄𝐤𝐢𝐬 – 𝐀𝐩𝐮𝐥𝐢𝐣𝐚 𝐢𝐫 𝐈𝐭𝐚𝐥𝐢𝐣𝐚
𝐒𝐨𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐧𝐞̇ 𝐯𝐞𝐢𝐤𝐥𝐚 „𝐂𝐞𝐧𝐭𝐫𝐨 𝐔𝐫𝐢𝐚“
Pažintis su Viestės miesto istorija ir kultūra
Akcija „Padėkime Adrijos jūrai“
Pasaulis dūsta nuo žmogaus veiklos padarinių. Ryškų to įrodymą pamatė Erasmus+ programos projekto mokiniai, nuvykę prie Adrijos jūros.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai vieną pusdienį skyrė jūros pakrantės tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos jūros pakrantė „atsikvėpė“. „palengvėjo“.
Erasmus+ programos projekto mokiniai metė iššūkį sau: mobilumo metu nukeliauti 150000 žingsnių. Į veiklą įsitraukė 5 mokiniai ir Gimnazijos skyriaus vedėja.
Projekto dalyviai nužingsniavo 285 kilometrus arba 398 947 žingsnius.
Kasdienis vaikščiojimas buvo naudingas iššūkio dalyviams.
Vaizdo įrašas čia -> https://www.facebook.com/share/v/18mk4hjg2C/
Erasmus + programos projektas Rodi del Gargano finišavo. Parsivežta patirties, emocijų, pažinčių…
Erasmus+ programos projekto startas Pafose ir pažintis su antikine kultūra
Edukacinė, patyriminė, kultūrinė kelionė Pafose pradėta… Projekto dalyviai sužinojo, kad didelius turtus galima aptikti netikėtai. 1962-aisiais žemę aręs žmogus aptiko unikalias II-V amžiuje sukurtas itin vertingas mozaikas. Paaiškėjo, jog puikiai išlikusios, antikinių mitų siužetus vaizduojančios mozaikos puošė vieno iš Pafoso valdytojų, Dionizo, vilos grindis. Šiuo metu mozaikos yra milžiniško Archeologijos parko – muziejaus po atviru dangumi – dalis.
Geografinis ir matematinis iššūkis „Pafosas“
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo patyriminiame iššūkyje „Pafosas“. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė parengė užduočių mokiniams, vykstantiems į projektą Kipre.
Džiugu, kad mokiniai atlikdami užduotis gali savo žinias patvirtinti realiomis patirtimis: suvokti geografinę ir administracinę šalies padėtį, prisiliesti prie svarbiausių šalies žemės ūkio produktų – alyvmedžių-būdami realioje vietoje. Į geografijos užduotis buvo įpinta ir matematikos užduotis: apskaičiuoti, kiek kartų eidami iš namų į mokyklą mokiniai turėtų nueiti norėdami pasiekti atstumą „Raseiniai – Pafosas“ (atsakymai nuotraukoje).
Vienas iš šalies kultūros identitetų – maistas
Kiekviena šalis išsiskiria maisto gaminimo kultūra. Kipriečių virtuvės pasididžiavimas – musaka. Su jos gaminimo tradicija susipažino Erasmus+ programos projekto mokiniai. Džiugu, kad savo receptu pasidalino restorano „Mpania“ virtuvės šefas.
Istorijos iššūkis – Kipras
Mokytoja Jovita Kveselienė mokinius į Erasmus+ programos projektą Kipre išlydėjo ne tuščiomis rankomis: vežėmės istorijos iššūkį „Kipras“. Mokiniai noriai ieškojo informacijos, klausėsi Gimnazijos skyriaus vedėjos Jovitos Žeižienės pasakojimų apie Kipro istoriją. Atlikę užduotis mokiniai įsivertino ir džiaugėsi – pavyko!
Projekte dalyvaujantys mokiniai gyvena istoriškai dėkingoje vietoje – čia 1955-1959 metais įsižiebė Kipro išsilaisvinimo kova. Jie aplankė Kipro išsilaisvinimo muziejų.
Kompetencijos ugdomos bendradarbiaujant
Erasmus+ programos projekto ir „Gymnasio Apostolou Andrea Emba“ mokiniai ugdė kūrybinius gebėjimus. Skirtingų kultūrų (kipriečiai, ukrainiečiai, vengrai, vokiečiai, lietuvė, libaniečiai) mokiniai užduotis rinkosi pagal savo gebėjimus: vieni užduotis atliko naudodamiesi projektoriaus vaizdu, kiti trafaretais, treti konkrečiomis kompozicijomis. „Džiugu žiūrėt į jaunus žmones, taip paprastai randančius kelius į draugystę ir bendradarbiavimą“, – teigia Gimnazijos skyriaus vedėja.
Akcija „Padėk Žemei atsikvėpti“
Gamta – mūsų namai. Daugybę metų šį šūkį bekartodami, įtikėjome, kad mes ir esame tų namų šeimininkai, galime čia daryti, ką tik norime. Tai anaiptol nėra tiesa, bet jei ir būtų – ar daug pažįstame šeimininkų, kurie lengva ranka terštų savo namus? Visi Erasmus+ programos projekto mokiniai atsakytų taip: „Nepažįstame, bet matome jų veiksmų padarinius: šiukšlių pilnas pakeles“.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai vieną pusdienį skyrė aplinkos tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos gamta lengviau „atsikvėpė“.
Pažintis su Karalių kapais
Karalių kapai – minkštoje uolienoje po žeme iškirstos požeminės menės, kambariai, kolonų apsupti kiemeliai. Šią unikalią vietovę aplankė Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos. Kilo daug klausimų: „Ir kas tuos rūmus iškasė? O kas juose gyveno?“ Taip, „gyveno“ mirusieji. Nors ši vieta vadinama Karalių kapais, tačiau karalių čia nelaidojo, tokios gausybės karalių Kipre tikrai nebuvo. Nuo IV amžiaus pr. Kr. iki III amžiaus po Kr. Karalių kapuose amžino poilsio atguldavo Pafoso turtuoliai. Karalių kapai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
„Geia sou, kalimera“ – kas tai?
„Geia sou (jasu) – hello – labas, sas efcharisto (sasefcharisto) – thank you – ačiū, kalimera (kalimėra) – good aftenoon – laba diena“ – šių ir kitų žodžių, posakių mokėsi Erasmus+ programos projekto ir Gymnasio Apostolou Andrea Emba mokiniai. Kaip teigia gimnazijos mokytojas Yiannos Economou, daugiakultūrė mokyklos aplinka skatina nuolat mokytis kalbų.
Be to, Lietuvos mokiniai Kipre pademonstravo savo antrosios religijos – krepšinio- žaidimo techniką.
Tvarios žemdirbystės edukacija
Tvarios žemdirbystės pavyzdį stebėjo Erasmus+ programos projekto mokiniai Chlorakoje. Aplankytame ūkyje uogos, vaisiai, daržovės auginamos nenaudojant chemikalų, tręšiama natūraliomis trąšomis, savo pagamintu kompostu, augalus apdulkina bičių šeimynos, o kenkėjai – muselės – sugaudomos specialiais aparatais. Be to, užauginta produkcija parduodama savoje krautuvėlėje. Akivaizdžiausias tvarios žemdirbystės pavyzdys – uogų, daržovių ragavimas jų augimo vietoje. Projekto mokiniai ragavo, lygino, vertino produkcijos išvaizdą, dydį, skonio savybes.
Fotografijos edukacija
Gyvenimas – nuolat kintantys vaizdai… Juos fiksuojame telefonais, fotoaparatais. Kartais esame labai patenkinti „pagautu“ vaizdu, bet tenka ir nusivilti. Fotografijos subtilybių Erasmus+ programos projekto mokinius mokė Jolanta Barščevičė. Savo santykį su fotografija Jolanta apibūdino taip: „Fotografija susidomėjau prieš 13 metų atostogų metu Maljorkoje. Ji man svarbi dėl to, kad tai pojūtis, iš širdies pereinantis į veiksmą per fotoaparatą ir atsispindintis nuotraukoje. Perduodant žinias ir matant, kad ir kiti randa savyje tokius pat pojūčius, atsiranda suvokimas, kad ši meno šaka labai vertinga. Iš fotografijų galima daug pasakyti apie žmogaus vidinį pasaulį: ką jis mato išorėje ir kaip tai perteikia. Nuotraukose įamžinamas ne tik vaizdas, bet ir jausmas bei vidiniai išgyvenimai. Fotografija stipriai persipynusi su psichologija, kas dar labiau sustiprina jos svarbą man“.
Pažintis su Pafoso pilimi
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos „prisilietė“ prie vieno iš Pafoso miesto simbolių – Pafoso pilies. Pafoso uosto pakraštyje esanti pilis, pastatyta XIII a., įvairiais laikotarpiais turėjo vis kitokias paskirtis. Pirminė paskirtis – apsaugoti uostą, vėliau pilis buvo kelis kartus sugriauta ir atstatyta Lusignanų ir Osmanų dėka. Britanijos okupacijos metu pilis turėjo tvirtovės, kalėjimo ir net druskos sandėlio paskirtis.
Integracijos patirtys Embos gimnazijoje
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo tarpdalykinės, tarpkultūrinės ir individualių gebėjimų integracijos pamokoje. Matematikos pamokoje buvo naudojamasi GeoGebra skaitmeniniu instrumentu. Klasėje mokosi skirtingų tautybių (arabai, kipriečiai, ukrainiečiai, bulgarai, rumunai, latvis) mokiniai, todėl mokytojai į matematikos pamokos turinį turi integruoti anglų kalbą. Be to, klasėje mokosi ir individualių gebėjimų mokinių, kuriems padeda mokinio padėjėjas.
P.S. Embos gimnazijos mokiniai aplodismentų banga apdovanojo mus už saldžias lauktuves iš Lietuvos.
Žingsnių iššūkis Chlorakoje
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir mokytoja Sigutė išsikėlė iššūkį Walk 15 programėlėje – per 7 dienas Chlorakoje nueiti 150000 žingsnių. Noras pažinti kraštą: gamtą, istoriją, leido pasiekti puikų rezultatą – 364975 žingsniai (t. y., 261 kilometras). Be to, buvo sutaupyta 47 CO2 ir užauginti 1303 virtualūs medžiai.
Vienas iš Erasmus+ programos projekto uždavinių – skaitmeninių technologijų išbandymas, naudojimas. Rengiant mobilumo programą buvo nutarta išmėginti Book Creator skaitmeninio instrumento galimybes.
Svarbu paminėti, kad mokinių ir mokytojų mobilumu rūpinosi Jolanta Barščevičė.
Rekordinis mokinių skrydis
Startas sėkmingas!!!
Portugalijos švietimo sistema – pažintis „iš vidaus“
Ar Portugalija jau pasaulio kraštas? Šį klausimą XV amžiuje kėlė pasaulio keliautojai. Žiūrint į žemėlapį, galėtų taip atrodyti. Šiandien žinome, kad Portugalija – šalis, esanti prie Atlanto vandenyno (ir didžiulis vandenynas – ne pasaulio kraštas). Bet viena yra žiūrėti į žemėlapį ir suvokti valstybės geografinę padėtį, kita – būti šalyje, ją pažinti. Svarbiausius Portugalijos regioninius, geografinius akcentus sudėliojo Europen Projects Development Unip organizacijos (EDP), įsikūrusios Montijo regione, atstovai. Erasmus+ programos mokiniams Portugaliją ir jos švietimo sistemą pristatė EDP organizacijos atstovai: Kornelija ir Bruno. Pažintis su švietimo sistema leidžia lyginti, ieškoti Lietuvos ir Portugalijos švietimo sistemų panašumų ir skirtumų. Taigi, Portugalijoje mokslas privalomas iki 18 metų, mokomasi lygių sistema, vidurinis išsilavinimas įgyjamas arba vidurinėje, arba profesinėje mokyklose, aukštasis mokslas mokamas, nėra stipendijų ar bendrabučių. Erasmus+ programos mokiniai: Emilija, Ema, Kajus, Aistis, Eimantas, leidžiasi į patyriminę-pažintinę kelionę.
Pažintis su Palmelos pilimi
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos „prisilietė“ prie vieno iš Palmelos miesto simbolių – karališkos Palmelos pilies.
Palmelos pilis (portugališkai: Castelo de Palmela) – tai istorinė pilis, esanti Setubalio regione, pietų Portugalijoje. Pilis pradėta statyti romėnų laikais, perstatyta maurų laikotarpiu (VIII–XII a.) ir po to rekonstruota krikščionių rekonkistos metu (1165 m. Rekonkistos laikais netoli Palmelos vyko mūšis, kuriame portugalai nugalėjo didelę musulmonų armiją).
Pilis pasižymi architektūros stilių deriniu: matomos romėniškos, maurų ir viduramžių krikščioniškos architektūros įtakos.
Tai viena iš seniausių ir įspūdingiausių viduramžių pilių Portugalijoje, iš kurios atsiveria panoraminiai vaizdai į Sado upės slėnį, Arrábidos kalnus ir net Lisaboną.
Portugalija ar Brazilija ir JAV?
Pirma mintis, kuri galėtų aplankyti pamačius nuotraukas, „keliaujama po Braziliją ar JAV”, tačiau tai netiesa. Erasmus+ programos mokiniai ir lydinčios mokytojos aplankė Almados miestelį Portugalijoje. Pats žymiausias objektas – Kristaus Atpirkėjo (portugališkai Cristo Rei) skulptūra, pastatyta ant 133 metrų aukščio uolos. Panašumas į Rio de Žaneiro Kristaus statulą nėra atsitiktinis: Brazilijos ikoninė statula tapo įkvėpimo šaltiniu panašiam paminklui Portugalijoje po Lisabonos kardinolo apsilankymo Rio de Žaneire. Paminklas pastatytas kaip padėkos ženklas Dievui už tai, kad Portugalija išvengė tiesioginio dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare. Iš statulos aikštelės (į ją patekta pakilus liftu – kai kuriems dalyviams pavyko įveikti save – nugalėti aukščio baimę) atsiveria nuostabus vaizdas į Lisabonos miestą ir garsųjį 25-ojo balandžio tiltą (portugališkai Ponte 25 de Abril), primenantį Aukso vartų tiltą, esantį Kalifornijoje. Tiltas įtrauktas į ilgiausių pasaulyje kabamųjų tiltų dvidešimtuką: bendras ilgis 2277 m. Erasmus+ programa leidžia plėsti pažinimo ribas, ieškoti asociacijų, pažinti save.
Akcija „Padėk Atlantui atsikvėpti“
Gamta – mūsų namai. Daugybę metų šį šūkį bekartodami, įtikėjome, kad mes ir esame tų namų šeimininkai, galime čia daryti, ką tik norime. Tai anaiptol nėra tiesa, bet jei ir būtų – ar daug pažįstame šeimininkų, kurie lengva ranka terštų savo namus? Visi Erasmus+ programos projekto mokiniai atsakytų taip: „Nepažįstame, bet matome jų veiksmų padarinius“.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai skyrė Atlanto pakrantės tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos gamta „atsikvėpė“, „palengvėjo“.
Lisabona projekto dalyvių akimis
Erasmus+ programos projekto dalyviams Lisabona asocijuosis su žodžiu pirmas: čia lankomasi pirmą kartą, pravertos pirmojo pasaulyje knygyno durys, stovėta aikštėje rašytojo, kuris lietuviams asocijuojasi su Martynu Mažvydu (pirmosios lietuviškos knygos kūrėju), aikčiota nuo pirmosios Lisabonos kavinės įspūdžio. Be to, žavėtasi bažnyčia, kurios neįveikė nei 1755 m. žemės drebėjimas, nei vėliau kilęs gaisras, šv. Jurgio pilimi, Lisabonos katedra, Rūmų aikšte (portugališkai Praça do Comércio),rožine gatvele,Triumfo arka.
Skaudūs rugsėjo trečios dienos įvykiai Lisabonoje irgi atsitiko pirmą kartą. Daugelis keliautojų žino, kad Lisabona pastatyta ant septynių kalvų, tad apžiūrint miestą tenka kilti į kalną arbo leistis nuo jo. Nemažai turistų naudodavosi keltuvais . Deja, „Gloria“ nuvažiavo nuo bėgių ir sudužo… Projekto dalyviai aplankė tragedijos vietą ir susikaupimo minute pagerbė išėjusiuosius.
„Agrupamento de Esccolas du Bocage“ projekto dalyvių akimis
Saugią, besirūpinančią kiekvienu: mokytoju, mokiniu, tėvu, darbuotoju, „Agrupamento de Esccolas du Bocage“ (Setubas; Portugalija), jungiančią 16 šalių mokinius, aplankė projekto dalyviai.
Projekto dalyviai užfiksavo šiuos momentus: „Į mokyklą patenkama tik užsiregistravus (dažniausiai iš anksto), nenaudojami grynieji pinigai (už maitinimą atsiskaitoma mokyklos sukurtomis kortelėmis), ugdymo proceso metu mobilieji telefonai tiek mokytojų, tiek mokinių „ilsisi“ (prireikus vaiko – skambinama mokyklos budinčiosioms, kurios pasirūpina problemos išsprendimu), mokyklos nelankymo problema – ne mokytojo, o policijos ir specialios tarnybos veiklos sritis, rūpinantis mokinių saugumu ir sveikata – į kabinetus įeinama iš kiemo pusės (mokyklos koridoriai tušti), kitataučiams skiriamas ypatingas dėmesys portugalų kalbos mokymuisi bei praktiniams užsiėmimams“.
Atlikę užduotis mokiniai įsivertino : pavyko!!! Taigi, efektyviausias yra patyriminis mokymasis.
Pažintis su Muralhados pilimi 
Projekto dalyviai plečia pažinimo kompetenciją: susipažino su Muralhados pilimi.
Alkošeto, Setubalo architektūra
Ar čia jau pasaulio kraštas?
Integruotas geografijos ir istorijos iššūkis „Portugalija“
Karališkų šeimų transporto istorija
Belemo rajonas – pagarbos atradėjams centras
Keliavimo būdų gausa ir žingsnių iššūkis Lisabonoje
Noras pažinti kraštą: gamtą, istoriją, leido pasiekti puikų rezultatą – 461197 žingsniai (t. y., 329 kilometrai). Be to, buvo sutaupyta 59 CO2 ir užauginta 1647 virtualūs medžiai.
