Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant
Mokyklos bendrojo ugdymo programų mokiniai ir mokytojai turės galimybę dalyvauti projekte „Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“. Gimnazijos skyriaus vedėja Jovita Žeižienė, dalyvaudama parengiamajame vizite, užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Fodžijos regione įsikūrusia organizacija, kurios atstovas Mindaugas Luckus turi 13 metų patirties organizuojant Erasmus+ KA1 mobilumus, nuo 2014 m. yra pagyvenusių žmonių dienos centro ir jaunimo socializacijos centro įkūrėjas ir direktorius.
Parengiamasis vizitas Madeiroje
Projekto „Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“ koordinatorė, Gimnazijos skyriaus vedėja Jovita Žeižienė, dalyvavo parengiamajame mobilumo vizite Madeiroje. Susitikta su „EPD – European Projects Development Unip. Lda“ koordinatoriumi Bruno Carromeu, aptartos bendradarbiavimo galimybės, būsimo mokinių vizito programa bei mobilumo organizavimo ypatumai.
Bendrojo ugdymo mokinių Erasmus+ programos mobilumas Rodi del Gargano
Širdies virpulį, nerimą išgyveno gimnazijos skyriaus mokiniai: Jolanta, Tautvydas, Ema, Rokas, Haroldas, ruošdamiesi į savo pirmąjį Erasmus+ programos mobilumą Italijoje. Viešnagės pradžioje dingo nerimas. Palaikančios organizacijos DUE I SRL vadovai Karinė Amirjan Lučkė ir Mindaugas Lučkus kruopščiai pasiruošė mokinių iš Lietuvos priėmimui. Pirmoji diena buvo darbinga: kartu su Istituto Omnicocomprensivo Maure del Giudice mokiniais dalyvavo projektinėje veikloje – kūrė logotipą aplinkosaugos tema. Italijos mokiniai džiaugėsi lietuvių projektiniais darbais. Įžanga padaryta. Buvo nedrąsu, bet augame…
Šiuolaikinių technologijų pamoka Erasmus+ programos dalyviams
Dronai pamokose turi daugybę privalumų ir yra įdomus bei efektyvus mokymo įrankis. Instituto Omnicomprensivo Mauro del Giudice (Rodi del Gargano; Italija) mokiniai mokosi dronų programavimo. Lankydamiesi pamokose Erasmus+ programos mokiniai: Haroldas, Ema, Jolanta, Rokas, Tautvydas, turėjo galimybę išbandyti dronų galimybes. Jolanta drąsiai ėmė į rankas pultą ir kėlė droną į aukštį: bandė juo apibrėžti kvadratą. Be abejo, sudėtingesnius dronų valdymo triukus demonstravo italų mokyklos mokiniai.
Geografinis ir matematinis iššūkis „Italijos Apulija“
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo patyriminiame iššūkyje „Italijos Apulija“. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė parengė užduočių mokiniams, vykstantiems į projektą Apulijos regione. Į geografijos užduotis buvo įpinta ir matematikos užduotis: apskaičiuoti, kiek kartų eidami iš namų į mokyklą mokiniai turėtų nueiti norėdami pasiekti atstumą „Raseiniai – Rodi del Gargano“ (atsakymai nuotraukoje).
Kūrybiškumas ugdymo procese
Lankydamiesi pamokose Erasmus+ programos projekto mokiniai prisilietė prie netradicinio ugdymo savitumo. Rodi del Gargano žirgyno teritorijoje bei senovinėje pilyje buvo vaidinama, filmuojama.
Mokiniai interpretavo Lorenzo il Magnifico kūrinį „Ambra“. Joje aprašomas Ombronė upės potvynis ir pasakojama mitologinė istorija apie nimfą Ambrą, kurią persekioja upės dievas Ombronas. Siekdama išsaugoti savo skaistybę, Ambra meldžiasi deivei Dianai, kuri ją paverčia uola, taip apsaugodama nuo Ombrono.
Džiugu, kad Erasmus+ programos projekto mokiniai galėjo tapti kūrybiško ugdymo dalimi.
Pažintis su San Giovanni Rotondo
Erasmus+ programos projekto mokiniai aplankė San Giovanni Rotondo vienuolyną ir bažnyčią. Čia nuo 1916 iki 1968 metų buvo tėvo Pijaus iš Pietrelcinos namai. Šiame centre saugomi šventojo Pijaus palaikai. Susipažinta su tėvo Pijaus darbais, gyvenimu. Be to, miestas garsėja savo ligonine ir medicinos tyrimų centru, kurių įkūrėju laikomas tėvas Pijus.
Erasmus+ programos projekto mokinių išvyka į Rodi del Gargano nacionalinį parką
Šalies kultūros pagrindas – tradicija
Erasmus+ programos projekto mokiniai susipažino su tradiciniais Italijos amatais: aliejaus ir vyno gamyba, odos apdirbimu.
𝐈𝐬𝐭𝐨𝐫𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐢𝐬̌𝐬̌𝐮̄𝐤𝐢𝐬 – 𝐀𝐩𝐮𝐥𝐢𝐣𝐚 𝐢𝐫 𝐈𝐭𝐚𝐥𝐢𝐣𝐚
𝐒𝐨𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐧𝐞̇ 𝐯𝐞𝐢𝐤𝐥𝐚 „𝐂𝐞𝐧𝐭𝐫𝐨 𝐔𝐫𝐢𝐚“
Pažintis su Viestės miesto istorija ir kultūra
Akcija „Padėkime Adrijos jūrai“
Pasaulis dūsta nuo žmogaus veiklos padarinių. Ryškų to įrodymą pamatė Erasmus+ programos projekto mokiniai, nuvykę prie Adrijos jūros.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai vieną pusdienį skyrė jūros pakrantės tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos jūros pakrantė „atsikvėpė“. „palengvėjo“.
Erasmus+ programos projekto mokiniai metė iššūkį sau: mobilumo metu nukeliauti 150000 žingsnių. Į veiklą įsitraukė 5 mokiniai ir Gimnazijos skyriaus vedėja.
Projekto dalyviai nužingsniavo 285 kilometrus arba 398 947 žingsnius.
Kasdienis vaikščiojimas buvo naudingas iššūkio dalyviams.
Vaizdo įrašas čia -> https://www.facebook.com/share/v/18mk4hjg2C/
Erasmus + programos projektas Rodi del Gargano finišavo. Parsivežta patirties, emocijų, pažinčių…
Erasmus+ programos projekto startas Pafose ir pažintis su antikine kultūra
Edukacinė, patyriminė, kultūrinė kelionė Pafose pradėta… Projekto dalyviai sužinojo, kad didelius turtus galima aptikti netikėtai. 1962-aisiais žemę aręs žmogus aptiko unikalias II-V amžiuje sukurtas itin vertingas mozaikas. Paaiškėjo, jog puikiai išlikusios, antikinių mitų siužetus vaizduojančios mozaikos puošė vieno iš Pafoso valdytojų, Dionizo, vilos grindis. Šiuo metu mozaikos yra milžiniško Archeologijos parko – muziejaus po atviru dangumi – dalis.
Geografinis ir matematinis iššūkis „Pafosas“
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo patyriminiame iššūkyje „Pafosas“. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė parengė užduočių mokiniams, vykstantiems į projektą Kipre.
Džiugu, kad mokiniai atlikdami užduotis gali savo žinias patvirtinti realiomis patirtimis: suvokti geografinę ir administracinę šalies padėtį, prisiliesti prie svarbiausių šalies žemės ūkio produktų – alyvmedžių-būdami realioje vietoje. Į geografijos užduotis buvo įpinta ir matematikos užduotis: apskaičiuoti, kiek kartų eidami iš namų į mokyklą mokiniai turėtų nueiti norėdami pasiekti atstumą „Raseiniai – Pafosas“ (atsakymai nuotraukoje).
Vienas iš šalies kultūros identitetų – maistas
Kiekviena šalis išsiskiria maisto gaminimo kultūra. Kipriečių virtuvės pasididžiavimas – musaka. Su jos gaminimo tradicija susipažino Erasmus+ programos projekto mokiniai. Džiugu, kad savo receptu pasidalino restorano „Mpania“ virtuvės šefas.
Istorijos iššūkis – Kipras
Mokytoja Jovita Kveselienė mokinius į Erasmus+ programos projektą Kipre išlydėjo ne tuščiomis rankomis: vežėmės istorijos iššūkį „Kipras“. Mokiniai noriai ieškojo informacijos, klausėsi Gimnazijos skyriaus vedėjos Jovitos Žeižienės pasakojimų apie Kipro istoriją. Atlikę užduotis mokiniai įsivertino ir džiaugėsi – pavyko!
Projekte dalyvaujantys mokiniai gyvena istoriškai dėkingoje vietoje – čia 1955-1959 metais įsižiebė Kipro išsilaisvinimo kova. Jie aplankė Kipro išsilaisvinimo muziejų.
Kompetencijos ugdomos bendradarbiaujant
Erasmus+ programos projekto ir „Gymnasio Apostolou Andrea Emba“ mokiniai ugdė kūrybinius gebėjimus. Skirtingų kultūrų (kipriečiai, ukrainiečiai, vengrai, vokiečiai, lietuvė, libaniečiai) mokiniai užduotis rinkosi pagal savo gebėjimus: vieni užduotis atliko naudodamiesi projektoriaus vaizdu, kiti trafaretais, treti konkrečiomis kompozicijomis. „Džiugu žiūrėt į jaunus žmones, taip paprastai randančius kelius į draugystę ir bendradarbiavimą“, – teigia Gimnazijos skyriaus vedėja.
Akcija „Padėk Žemei atsikvėpti“
Gamta – mūsų namai. Daugybę metų šį šūkį bekartodami, įtikėjome, kad mes ir esame tų namų šeimininkai, galime čia daryti, ką tik norime. Tai anaiptol nėra tiesa, bet jei ir būtų – ar daug pažįstame šeimininkų, kurie lengva ranka terštų savo namus? Visi Erasmus+ programos projekto mokiniai atsakytų taip: „Nepažįstame, bet matome jų veiksmų padarinius: šiukšlių pilnas pakeles“.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai vieną pusdienį skyrė aplinkos tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos gamta lengviau „atsikvėpė“.
Pažintis su Karalių kapais
Karalių kapai – minkštoje uolienoje po žeme iškirstos požeminės menės, kambariai, kolonų apsupti kiemeliai. Šią unikalią vietovę aplankė Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos. Kilo daug klausimų: „Ir kas tuos rūmus iškasė? O kas juose gyveno?“ Taip, „gyveno“ mirusieji. Nors ši vieta vadinama Karalių kapais, tačiau karalių čia nelaidojo, tokios gausybės karalių Kipre tikrai nebuvo. Nuo IV amžiaus pr. Kr. iki III amžiaus po Kr. Karalių kapuose amžino poilsio atguldavo Pafoso turtuoliai. Karalių kapai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
„Geia sou, kalimera“ – kas tai?
„Geia sou (jasu) – hello – labas, sas efcharisto (sasefcharisto) – thank you – ačiū, kalimera (kalimėra) – good aftenoon – laba diena“ – šių ir kitų žodžių, posakių mokėsi Erasmus+ programos projekto ir Gymnasio Apostolou Andrea Emba mokiniai. Kaip teigia gimnazijos mokytojas Yiannos Economou, daugiakultūrė mokyklos aplinka skatina nuolat mokytis kalbų.
Be to, Lietuvos mokiniai Kipre pademonstravo savo antrosios religijos – krepšinio- žaidimo techniką.
Tvarios žemdirbystės edukacija
Tvarios žemdirbystės pavyzdį stebėjo Erasmus+ programos projekto mokiniai Chlorakoje. Aplankytame ūkyje uogos, vaisiai, daržovės auginamos nenaudojant chemikalų, tręšiama natūraliomis trąšomis, savo pagamintu kompostu, augalus apdulkina bičių šeimynos, o kenkėjai – muselės – sugaudomos specialiais aparatais. Be to, užauginta produkcija parduodama savoje krautuvėlėje. Akivaizdžiausias tvarios žemdirbystės pavyzdys – uogų, daržovių ragavimas jų augimo vietoje. Projekto mokiniai ragavo, lygino, vertino produkcijos išvaizdą, dydį, skonio savybes.
Fotografijos edukacija
Gyvenimas – nuolat kintantys vaizdai… Juos fiksuojame telefonais, fotoaparatais. Kartais esame labai patenkinti „pagautu“ vaizdu, bet tenka ir nusivilti. Fotografijos subtilybių Erasmus+ programos projekto mokinius mokė Jolanta Barščevičė. Savo santykį su fotografija Jolanta apibūdino taip: „Fotografija susidomėjau prieš 13 metų atostogų metu Maljorkoje. Ji man svarbi dėl to, kad tai pojūtis, iš širdies pereinantis į veiksmą per fotoaparatą ir atsispindintis nuotraukoje. Perduodant žinias ir matant, kad ir kiti randa savyje tokius pat pojūčius, atsiranda suvokimas, kad ši meno šaka labai vertinga. Iš fotografijų galima daug pasakyti apie žmogaus vidinį pasaulį: ką jis mato išorėje ir kaip tai perteikia. Nuotraukose įamžinamas ne tik vaizdas, bet ir jausmas bei vidiniai išgyvenimai. Fotografija stipriai persipynusi su psichologija, kas dar labiau sustiprina jos svarbą man“.
Pažintis su Pafoso pilimi
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos „prisilietė“ prie vieno iš Pafoso miesto simbolių – Pafoso pilies. Pafoso uosto pakraštyje esanti pilis, pastatyta XIII a., įvairiais laikotarpiais turėjo vis kitokias paskirtis. Pirminė paskirtis – apsaugoti uostą, vėliau pilis buvo kelis kartus sugriauta ir atstatyta Lusignanų ir Osmanų dėka. Britanijos okupacijos metu pilis turėjo tvirtovės, kalėjimo ir net druskos sandėlio paskirtis.
Integracijos patirtys Embos gimnazijoje
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo tarpdalykinės, tarpkultūrinės ir individualių gebėjimų integracijos pamokoje. Matematikos pamokoje buvo naudojamasi GeoGebra skaitmeniniu instrumentu. Klasėje mokosi skirtingų tautybių (arabai, kipriečiai, ukrainiečiai, bulgarai, rumunai, latvis) mokiniai, todėl mokytojai į matematikos pamokos turinį turi integruoti anglų kalbą. Be to, klasėje mokosi ir individualių gebėjimų mokinių, kuriems padeda mokinio padėjėjas.
P.S. Embos gimnazijos mokiniai aplodismentų banga apdovanojo mus už saldžias lauktuves iš Lietuvos.
Žingsnių iššūkis Chlorakoje
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir mokytoja Sigutė išsikėlė iššūkį Walk 15 programėlėje – per 7 dienas Chlorakoje nueiti 150000 žingsnių. Noras pažinti kraštą: gamtą, istoriją, leido pasiekti puikų rezultatą – 364975 žingsniai (t. y., 261 kilometras). Be to, buvo sutaupyta 47 CO2 ir užauginti 1303 virtualūs medžiai.
Vienas iš Erasmus+ programos projekto uždavinių – skaitmeninių technologijų išbandymas, naudojimas. Rengiant mobilumo programą buvo nutarta išmėginti Book Creator skaitmeninio instrumento galimybes.
Svarbu paminėti, kad mokinių ir mokytojų mobilumu rūpinosi Jolanta Barščevičė.
Rekordinis mokinių skrydis
Startas sėkmingas!!!
Portugalijos švietimo sistema – pažintis „iš vidaus“
Ar Portugalija jau pasaulio kraštas? Šį klausimą XV amžiuje kėlė pasaulio keliautojai. Žiūrint į žemėlapį, galėtų taip atrodyti. Šiandien žinome, kad Portugalija – šalis, esanti prie Atlanto vandenyno (ir didžiulis vandenynas – ne pasaulio kraštas). Bet viena yra žiūrėti į žemėlapį ir suvokti valstybės geografinę padėtį, kita – būti šalyje, ją pažinti. Svarbiausius Portugalijos regioninius, geografinius akcentus sudėliojo Europen Projects Development Unip organizacijos (EDP), įsikūrusios Montijo regione, atstovai. Erasmus+ programos mokiniams Portugaliją ir jos švietimo sistemą pristatė EDP organizacijos atstovai: Kornelija ir Bruno. Pažintis su švietimo sistema leidžia lyginti, ieškoti Lietuvos ir Portugalijos švietimo sistemų panašumų ir skirtumų. Taigi, Portugalijoje mokslas privalomas iki 18 metų, mokomasi lygių sistema, vidurinis išsilavinimas įgyjamas arba vidurinėje, arba profesinėje mokyklose, aukštasis mokslas mokamas, nėra stipendijų ar bendrabučių. Erasmus+ programos mokiniai: Emilija, Ema, Kajus, Aistis, Eimantas, leidžiasi į patyriminę-pažintinę kelionę.
Pažintis su Palmelos pilimi
Erasmus+ programos projekto mokiniai ir lydinčios mokytojos „prisilietė“ prie vieno iš Palmelos miesto simbolių – karališkos Palmelos pilies.
Palmelos pilis (portugališkai: Castelo de Palmela) – tai istorinė pilis, esanti Setubalio regione, pietų Portugalijoje. Pilis pradėta statyti romėnų laikais, perstatyta maurų laikotarpiu (VIII–XII a.) ir po to rekonstruota krikščionių rekonkistos metu (1165 m. Rekonkistos laikais netoli Palmelos vyko mūšis, kuriame portugalai nugalėjo didelę musulmonų armiją).
Pilis pasižymi architektūros stilių deriniu: matomos romėniškos, maurų ir viduramžių krikščioniškos architektūros įtakos.
Tai viena iš seniausių ir įspūdingiausių viduramžių pilių Portugalijoje, iš kurios atsiveria panoraminiai vaizdai į Sado upės slėnį, Arrábidos kalnus ir net Lisaboną.
Portugalija ar Brazilija ir JAV?
Pirma mintis, kuri galėtų aplankyti pamačius nuotraukas, „keliaujama po Braziliją ar JAV”, tačiau tai netiesa. Erasmus+ programos mokiniai ir lydinčios mokytojos aplankė Almados miestelį Portugalijoje. Pats žymiausias objektas – Kristaus Atpirkėjo (portugališkai Cristo Rei) skulptūra, pastatyta ant 133 metrų aukščio uolos. Panašumas į Rio de Žaneiro Kristaus statulą nėra atsitiktinis: Brazilijos ikoninė statula tapo įkvėpimo šaltiniu panašiam paminklui Portugalijoje po Lisabonos kardinolo apsilankymo Rio de Žaneire. Paminklas pastatytas kaip padėkos ženklas Dievui už tai, kad Portugalija išvengė tiesioginio dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare. Iš statulos aikštelės (į ją patekta pakilus liftu – kai kuriems dalyviams pavyko įveikti save – nugalėti aukščio baimę) atsiveria nuostabus vaizdas į Lisabonos miestą ir garsųjį 25-ojo balandžio tiltą (portugališkai Ponte 25 de Abril), primenantį Aukso vartų tiltą, esantį Kalifornijoje. Tiltas įtrauktas į ilgiausių pasaulyje kabamųjų tiltų dvidešimtuką: bendras ilgis 2277 m. Erasmus+ programa leidžia plėsti pažinimo ribas, ieškoti asociacijų, pažinti save.
Akcija „Padėk Atlantui atsikvėpti“
Gamta – mūsų namai. Daugybę metų šį šūkį bekartodami, įtikėjome, kad mes ir esame tų namų šeimininkai, galime čia daryti, ką tik norime. Tai anaiptol nėra tiesa, bet jei ir būtų – ar daug pažįstame šeimininkų, kurie lengva ranka terštų savo namus? Visi Erasmus+ programos projekto mokiniai atsakytų taip: „Nepažįstame, bet matome jų veiksmų padarinius“.
Rūpindamiesi savo ir kitų žmonių rytdiena projekto dalyviai skyrė Atlanto pakrantės tvarkymui: juk nesvarbu, kur esi, svarbu, ką po savęs palieki. Po mokinių veiklos gamta „atsikvėpė“, „palengvėjo“.
Lisabona projekto dalyvių akimis
Erasmus+ programos projekto dalyviams Lisabona asocijuosis su žodžiu pirmas: čia lankomasi pirmą kartą, pravertos pirmojo pasaulyje knygyno durys, stovėta aikštėje rašytojo, kuris lietuviams asocijuojasi su Martynu Mažvydu (pirmosios lietuviškos knygos kūrėju), aikčiota nuo pirmosios Lisabonos kavinės įspūdžio. Be to, žavėtasi bažnyčia, kurios neįveikė nei 1755 m. žemės drebėjimas, nei vėliau kilęs gaisras, šv. Jurgio pilimi, Lisabonos katedra, Rūmų aikšte (portugališkai Praça do Comércio),rožine gatvele,Triumfo arka.
Skaudūs rugsėjo trečios dienos įvykiai Lisabonoje irgi atsitiko pirmą kartą. Daugelis keliautojų žino, kad Lisabona pastatyta ant septynių kalvų, tad apžiūrint miestą tenka kilti į kalną arbo leistis nuo jo. Nemažai turistų naudodavosi keltuvais . Deja, „Gloria“ nuvažiavo nuo bėgių ir sudužo… Projekto dalyviai aplankė tragedijos vietą ir susikaupimo minute pagerbė išėjusiuosius.
„Agrupamento de Esccolas du Bocage“ projekto dalyvių akimis
Saugią, besirūpinančią kiekvienu: mokytoju, mokiniu, tėvu, darbuotoju, „Agrupamento de Esccolas du Bocage“ (Setubas; Portugalija), jungiančią 16 šalių mokinius, aplankė projekto dalyviai.
Projekto dalyviai užfiksavo šiuos momentus: „Į mokyklą patenkama tik užsiregistravus (dažniausiai iš anksto), nenaudojami grynieji pinigai (už maitinimą atsiskaitoma mokyklos sukurtomis kortelėmis), ugdymo proceso metu mobilieji telefonai tiek mokytojų, tiek mokinių „ilsisi“ (prireikus vaiko – skambinama mokyklos budinčiosioms, kurios pasirūpina problemos išsprendimu), mokyklos nelankymo problema – ne mokytojo, o policijos ir specialios tarnybos veiklos sritis, rūpinantis mokinių saugumu ir sveikata – į kabinetus įeinama iš kiemo pusės (mokyklos koridoriai tušti), kitataučiams skiriamas ypatingas dėmesys portugalų kalbos mokymuisi bei praktiniams užsiėmimams“.
Atlikę užduotis mokiniai įsivertino : pavyko!!! Taigi, efektyviausias yra patyriminis mokymasis.
Pažintis su Muralhados pilimi 
Projekto dalyviai plečia pažinimo kompetenciją: susipažino su Muralhados pilimi.
Alkošeto, Setubalo architektūra
Ar čia jau pasaulio kraštas?
Integruotas geografijos ir istorijos iššūkis „Portugalija“
Karališkų šeimų transporto istorija
Belemo rajonas – pagarbos atradėjams centras
Keliavimo būdų gausa ir žingsnių iššūkis Lisabonoje
Noras pažinti kraštą: gamtą, istoriją, leido pasiekti puikų rezultatą – 461197 žingsniai (t. y., 329 kilometrai). Be to, buvo sutaupyta 59 CO2 ir užauginta 1647 virtualūs medžiai.
Baroko stiliaus perlas Turine
Darbo stebėjimo vizitas A. Volto licėjuje
Liceo Classico – tradicinis klasikinis licėjus, orientuotas į humanistiką: lotynų, graikų kalbos, literatūra, filosofija kartu su matematikos, fizikos, gamtos mokslų pagrindais.Liceo Scientifico – mokslinė orientacija: matematika, fizika, gamtos mokslai, kartu su bendru humanistiniu pagrindu.Liceo Scientifico Internazionale “Cambridge” – naujas tarptautinis kelias: mokinys ruošiasi tarptautiniams IGCSE sertifikatams (pvz., Mathematics, Physics, Biology, English as a Second Language); dalykai dėstomi anglų kalba.Liceo Scientifico Sportivo – mokslinė kryptis su sporto (fizinio lavinimo) pakraipa.Liceo Matematico – matematikos kryptis; tokiems mokiniams, kurie „gyvena matematika“.
Istorijos pamoka Sforcų rūmuose
Milano katedra – miesto siela
Milano istorijos bei žymių žmonių pėdomis
Išvykos į Milaną metu aplankėme vietas, kurios mena Leonardą da Vinči, Garibaldį. Be to, vizitas Milane būtų „neįskaitytas“, jeigu nepamatytumėme bei negirdėtumėme istorijos apie La Scalos operos teatrą bei miesto aikštę „Piazza dei Mercanti“ („Prekeivių aikštė“). Viduramžiais tai buvo pagrindinė Milano turgavietė ir miesto širdis. Čia vyko prekyba, teismai ir miesto tarybos posėdžiai. Ši vieta dar svarbi ir tuo, kad ant sienos yra išlikęs šerno atvaizdas. Pasak senos legendos, Milanas savo pavadinimą ir simbolį gavo iš baltai plaukuoto šerno, vadinamo „scrofa semilanuta“ (išvertus – pusiau vilnonis šernas). Senovėje, dar prieš romėnų laikus, šioje vietovėje gyveno keltų gentis insubriai. Jų vadas Bellovesus (Bellovėzus), atvykęs iš Galijos, ieškojo vietos naujam miestui. Kai jis atvyko į Lombardijos lygumą, vietos žyniai pasakė, kad miestą reikės įkurti toje vietoje, kur pamatys ypatingą žvėrį: baltu kailiu padengtą šerną. Vieną dieną Bellovesus iš tiesų pamatė tokį gyvūną – šerną, kurio priekinė kūno dalis buvo apaugusi baltais plaukais, o užpakalinė likusi plika. Tai buvo laikoma dievų ženklu. Ten ir buvo įkurtas naujas miestas – dabartinis Milanas.
Neįkainojama galimybė susipažinti su Egipto istorija
Mes tikrai nepaklydome: esame ne Egipte, o Turine (Italijoje). Šiame mieste vienas iš svarbiausių muziejų – Egiptologijos muziejus. Jis pagal svarbą pasaulyje yra laikomas antru po Kairo muziejaus, tačiau daugelis sako, kad poetiškiausias. Muziejaus lobiai atkeliavo iš Italijos archeologų ekspedicijų , o šiandien pasakoja visą Egipto istoriją nuo pirmųjų dinastijų iki Aleksandrijos epochos. Įžengus pro Museo Egizio duris, atrodo, tarsi smėlio vėjas iš dykumos perneštų ne į muziejų, o į amžinybės šventyklą. Ore tvyro tyla, prisodrinta paslapties: tarsi pats Nilo alsavimas būtų įstrigęs tarp kolonų. Šviesos spinduliai čia slysta per auksu blizgančias sarkofagų akis, per tūkstantmečių dulkes ant papirusų ritinių, per akmeninius veidus tų, kurie tikėjo, kad mirtis tėra kelionės tęsinys. Kiekviena salė – tarsi pasakojimas, prabylantis ne žodžiais, o akmeniu, mediena ir auksu. Štai Ramseso II statula: didinga, šaltu žvilgsniu stebinti kiekvieną praeinantį. Toliau karstų galerija, kur tamsa ir šviesa susipina, o mumijų tylėjimas atrodo galingesnis už bet kokį garsą. Čia būdamas supranti, kad dabartis ir praeitis viena be kitos neegzistuoja. Džiaugiamės, kad Erasmus+ programos projektas suteikia tokias galimybes.
A. Volto licėjaus veidas
Erasmus+ programos projekto mokiniai susipažino su A. Volto licėjaus (Turinas, Italija) ugdymo erdvėmis, aplinka. Ieškojome idėjų pritaikomumo savo mokykloje.
Kokios yra žmogaus galimybių ribos?
Atsakymo į šį klausimą ieškojo Erasmus+ programos projekto mokiniai. Jie lankėsi Gravity Circus pasirodyme Turine. Šiame spektaklyje akrobatika persipina su ekstremaliais pasirodymai, kuriuose artistai skrieja ore, laipioja aukštai, balansuoja rizikingose situacijose, įpinami vandens ir ugnies efektai, muzika atliekama „gyvai“. Spektaklyje rodoma ne tik technika, bet jis turi idėją: svarbu vertybės – laisvė, ribos, pasirinkimas, užkoduota mintis, kad „mes gyvenime visi truputį esame balansavimo menininkai “. Pasirodymo metu žavėjo ne tik menininkų atlikėjų profesionalumas, bet ir įtraukties galimybės: Silke Pan – šveicarė akrobatė, nevaldanti kojų, atliko vertikalias figūras tik remdamasi viena arba abiem rankomis. Abejingų neliko ir matant skraidančius motociklininkus. Projekto dalyviai išgyveno daugybę pojūčių: adrenaliną, estetinį malonumą, emocines švytuokles, bendrystę.
Mokymasis bendradarbiaujant A. Volto licėjuje
Erasmus+ programos projekto mokiniai A. Volto licėjuje kartu su bendraamžiais ugdė kompetencijas, diskutavo, keitėsi nuomonėmis, užmezgė pažintis. Lydintiems mokinius asmenims labai smagu klausytis, kai iš veiklų grįžę mokinai džiaugiasi, emocingai dalinasi potyriais.
Kultūros ir gamtos dermė Valentino parke
Mobilumo vizitas prestižiniame Turino Ginnasio Gioberti licėjuje
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo prestižinio Liceo classico “Vincenzo Gioberti” (Turinas) ugdymo veiklose. Licėjus įkurtas XIX a. pabaigoje; pavadintas žymaus italų filosofo, politiko Vincenzo Gioberti garbei. Licėjus garsėja savo humanitarine tradicija, akademine reputacija ir istorine aplinka. Pastatas yra istorinis, būdingas Turino tradicinei architektūrai: aukšti koridoriai, senos klasės su originaliomis medinėmis detalėmis. Licėjuje stiprus humanitarinių mokslų (lotynų, graikų kalbų dėstymas), daug pamokų vyksta anglų kalba. Be to, svarbu paminėti licėjaus ryšį su Turino universitetu: licėjaus absolventai renkasi studijas klasikiniame Turino universitete, kuris įsikūręs kitoje nuo licėjaus gatvės pusėje. (P.S. buvodami Turino mieste projekto dalyviai matė išskirtinai pasipuošusius universiteto absolventus: ant galvų dėvinčius vainikus – universiteto baigimo simbolį). Projekto dalyviai keletą dienų dalyvavo anglų kalbos pamokose. Patys pristatė Lietuvą, kultūrą, kultūrinį paveldą, pomėgius, diskutavo aktualiomis tvarumo, gamtosauginėmis temomis. Pristatė Lietuvos televizijos sukurtą filmą apie Lietuvą bei padovanojo filmo įrašą (USB formatu).
Unikali patirtis Nacionaliniame kino muziejuje
Žiūrėdami prezentacinius leidinius apie Turiną, dažnai matydavome aukštai virš miesto iškilusį įspūdingą statinį. Sužinojome, kad tai Nacionalinis kino muziejus. Erasmus+ programos projekto mokiniai nusprendė, kad apsilankymas muziejuje praturtintų kultūrinę patirtį, tad šią veiklą įtraukė į savo veiklų sąrašą. Pirmiausia buvo pasikelta kvapą gniaužiančiu liftu į maždaug 85 metrų aukštį (P.S. kildami liftu kai kurie dalyviai tik trumpam pramerkė akis pasižvalgyti į aplinkos grožį, vėliau tai stebėjo iš kitos erdvės). Iš apžvalgos aikštelės visas Turino miestas matėsi kaip ant delno: smagu žiūrėti ir džiaugtis, jog matėme lankytus ir atpažįstamus objektus. Muziejaus ekspozicija labai įtrauki, žavinti, stebinanti. Tai ir kino istorija, leidžianti išbandyti įvairius prietaisus, projekcijas. Žavėjo interaktyvios veiklos, kino industrijos atributai. Džiūgavome matydami savo mėgstamų filmų ištraukas. Patį didžiausią įspūdį paliko salė, savo didybe, įspūdžiu šiek tiek primenanti Vilniaus operos ir baleto teatrą: didingos salės centre į aukštį kilo ir leidosi anksčiau minėtas liftas. Mokinių ir lydinčių asmenų akimis – tai įspūdinga, neišdildoma patirtis.
Vertybė – žmogaus esmės pagrindas
Kiekvienas žmogus išskirtinis, tad ir jo vertybės individualios. Dalyvavimas Erasmus+ programos projekto mobilumuose leidžia pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir patį save. Turine yra daug bažnyčių, vienuolynų, kurių istorijos gilios, prasmingos, svarbios, liečiančios širdį, jausmus.
Daugelis esame girdėję apie Turino drobulę, relikviją, siejama su Jėzaus Kristaus palaidojimu, tad būnant Turine būtina aplankyti vietą, kurioje ji saugoma. Tai – Turino katedra. Drobulės originalas katedroje eksponuojamas tik ypatingomis progomis (ji saugoma prie katedros esančioje koplyčioje), bet Kristaus kančios eksponatai nepalieka abejingų.
Ne mažiau jausmų projekto dalyviams sukėlė ir ant Monte dei Cappuccini kalvos, netoli miesto centro, stovintis Turino kapucinų vienuolynas. Mokiniams kilo įvairių klausimų: kodėl tokie vienuolių rūbai, kodėl liemenį juosianti virvelė turi mazgų, kodėl sandalus avi basomis kojomis, koks buvo kapucinų vienuolių gyvenimo būdas.
Be to, lankydami šventoves mokiniai galvojo ne tik apie save, bet ir apie savo namiškius. Uždegę žvakutes mintyse prašė malonių sau ir savo artimiems. Kapucinų vienuolyne norus užrašė ir ant popieriaus lapelių.
Abejingų nepaliko ir nuo kapucinų vienuolyno kalvos atsivėrusi viena gražiausių Turino panoramų – miestas su Pjemonte stūksančių Alpių, kurių viršūnės padengtos sniegu, fonu.
Ar Italija – vien tik „Fiat“ automobiliai?
Atvykus į bet kurią šalį, dažnai pirmiausia į akis krinta automobilių įvairovė. Ypač vaikinai mėgsta komentuoti: ,,Žiūrėk, vau, koks automobilis“. Italija dažnai siejama su „Fiat“ markės automobiliais. Jų tikrai gausu Turino mieste. Bet Erasmus+ projekto dalyviai labai smalsūs ir nusprendė aplankyti Nacionalinį Turino automobilių muziejų ir susipažinti su automobilizmo istorija. Šis muziejus šiuolaikiškas, modernus, tai vieta, kur automobilių istorija virsta gyvu nuotykiu. Įžengus vidun, pasitinka tamsios, futuristinės salės, kuriose po prožektorių šviesomis tviska legendiniai „Ferrari“, „Lamborghini“, pirmieji gariniai automobiliai ir net Formulės 1 bolidai. Čia mašinos pasakoja, kaip keitėsi žmonių gyvenimas, technologijos ir svajonės. Tai muziejus, kuriame istorija nesensta – ji užsiveda, riaumoja ir šviečia, čia vienoje vietoje susitinka praeitis, dabartis ir automobilizmo ateitis. Vienas iš projekto dalyvių išbandė muziejaus simuliatorių, kiti išsakė savo svajones.
Prisilietimas prie statinių, menančių tūkstantmečius
Turino miesto istorija siekia 9 m. prieš Kristų. Jis įsteigtas kaip romėnų kolonija ir buvo vadinamas Augusta Taurinorum. Kolonija buvo apjuosta sienomis. Romėnų sienos sudarė kvadratą arba beveik kvadratą (vienas kampas truputį „nukirstas“), apytikriai 700 × 750 m plotą. Sienos, kurių aukštis apie 5, o storis apie 2 metrai, buvo reikalingos apjuosti kolonijos centrą, formuoti miesto ribas, kontroliuoti įvažiavimus. Sienose buvo keturi pagrindiniai vartai (romėniško miesto stilius: „porta praetoria“, „porta decumana“, „porta principalis dextra“, „porta principalis sinistra“). Geriausiai išlikę Porta Palatina vartai (vadinami „Porta Principalis Dextra“). Juos apžiūrėjo, aptarė ir Erasmus+ programos projekto mokiniai. Taip pat ieškojo tokių gynybinių sienų ir vartų atitikmenų Lietuvoje. Pažintis su istoriniais objektais leidžia formuoti suvokimą, kad mes esame tik grandis tarp praeities ir ateities, kad reikia saugoti istorinę atmintį.
Automobilių išbandymo pėdsakais
Istorijos iššūkis „Kas aš ir kuo garsus?“
Mokytoja Jovita Kveselienė mokinius į Erasmus+ programos projektą Turine išlydėjo ne tuščiomis rankomis: vežėmės istorijos užduočių – testą ir dėlionę. Mokiniai noriai ieškojo informacijos, prisiminė Milano ir Turino lankytas vietas ir objektus. Labai smagu, kad patyriminis ugdymas teikia vertę ir prasmę. Atlikę užduotis mokiniai įsivertino ir šypsojosi – pavyko!
Geografijos iššūkis „Turinas – šiaurės Italijos perlas”
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo geografijos iššūkyje „Turinas – šiaurės Italijos perlas”. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė skaitmeniniu įrankiu “Wordwall” parengė užduočių mokiniams, vykstantiems į projektą (Turinas, Italija). Džiugu, kad mokiniai atlikdami užduotis galėjo savo žinias patvirtinti realiomis patirtimis: suvokti geografinę ir administracinę šalies padėtį, pažinti kulinarinę kultūrą, istorinius faktus patvirtinti asmenine patirtimi.
Akcija „Mano veiksmai – vidinės kultūros ženklas“
Įprasta teigti, kad gamta – mūsų namai. Namuose stengiamės nešiukšlinti. O kaip elgiamės su gamta? Jei būtume tikrieji jos šeimininkai, argi beatodairiškai šiukšlintume? Erasmus+ programos projekto mokiniai vieningai sako: „Dažnai šeimininko nepažįstame, bet jo paliktas žymes matome kasdien: miestų parkai, takeliai nusėti atliekomis.“ Vedami minties, kad rytdieną kuriame šiandien, projekto dalyviai dalį dienos skyrė kilniai misijai: tvarkyti aplinką. Nesvarbu, kur esi, svarbu, ką palieki po savęs. Projekto dalyviai paliko daugiau nei surinktų šiukšlių krūvą: jie paliko pavyzdį, įrodymą, kad mažas vieno žmogaus žingsnis gali tapti dideliu pokyčiu.
#walk15 Turine
Erasmus+ programos projekto mokiniai metė iššūkį sau: mobilumo metu nukeliauti 𝟏𝟓𝟎𝟎𝟎𝟎 žingsnių. Į veiklą įsitraukė 6 projekto dalyviai, kurie nužingsniavo 223 kilometrus arba 𝟑𝟑𝟏𝟎𝟕𝟖 žingsnius.Kasdienis vaikščiojimas buvo naudingas ir gamtai, ir iššūkio dalyviams. Jie stiprino fizinę ir psichinę sveikatą. Iššūkio metu sutaupyta 43 CO₂, užaugo 1182 virtualūs medžiai. Pastarieji simbolizuoja, kiek reikėtų medžių, kad būtų sugertas tas CO₂, kurio išvengiama per vaikščiojimą.
Finišavo projekto mobilumas Turine
Penkiskart valio!
Skaitmeninio įrankio galimybių išbandymas
🤓Vienas iš Erasmus+ programos projekto uždavinių – skaitmeninių technologijų išbandymas, naudojimas. Rengiant mobilumo programą buvo nutarta išmėginti Book Creator skaitmeninio instrumento galimybes.
Projekto dalyviai atsakingai, kruopščiai mokėsi ir džiaugiasi savo darbo rezultatais.⬇️
Book Creator | Erasmus+ projekto mobilumas Turine
Mokysimės, augsime kartu su A. Grottgero licėjaus mokiniais
Keliavę per snieguotą Lietuvą, Lenkiją autobusais bei traukiniu Erasmus+ projekto mokiniai (Gabija, Lukrecija, Gabrielius, Nojus, Emilis, Justas bei lydintys asmenys) pasiekė pietų Lenkijoje esantį Grybowo miestelį. Jo licėjuje (lenk. Liceum Ogólnokształcące im. Artura Grottgera w Grybowie) mokiniai dalyvaus 10 dienų mobilume. VšĮ Raseinių technologijos ir verslo moklyklą bei A. Grottgero licėjų sieja ilgametė draugystė. Mūsų mokiniai ir mokytojai dalyvavo ir bendrojojo ugdymo, ir profesinio mokymo mobilumuose. Buvome pasitikti licėjaus direktoriaus Tomasz Walicki, kuris švietimo institucijai vadovauja nuo 2016 metų. Tai – moderni, ambicinga mokykla, kurioje dera akademinė bazė, įkvepianti bendruomenė ir palankios sąlygos mokinių saviraiškai. Čia skatinamas kritinis mąstymas, atsakomybė ir kūrybingumas, o motyvuoti mokytojai padeda kiekvienam atrasti savo stiprybes. Licėjus garsėja šilta atmosfera ir aktyviu mokinių gyvenimu: nuo projektų iki kultūrinių iniciatyvų. Tai vieta, kurioje jauni žmonės ne tik mokosi, bet ir auga kaip stiprios, pasitikinčios asmenybės. Taigi, ir mūsų mokyklos mokiniai atvyko ūgtelėti įvairiomis prasmėmis.
Ar išdrįstum maudytis lauke žiemą?
Į užduotą klausimą daugelis atsakytų: „Ne“, tik ne Erasmus+ programos projekto mokiniai. A. Grottgero licėjaus direktorius Tomasz Walicki pasirūpino, kad projekto dalyviai nuvyktų į „Termy Białka Tatrzańska“, vietą, kur šiluma susitinka su kalnuotais Tatrų horizontais. Mus pasitiko garuojantis mineralinis vanduo, lauko baseinai, išsidėstę lyg natūraliose terasose. Viduje išbandėme terminius baseinus, švelniai masažuojančius vandens geizerius, srovės ir burbulines vonias, leidomės nuo kalnelių, kaitinomės saunose. Po vandens pramogų stabėjome slidinėjimo trasą, kurioje mėgavosi tiek pradedantys, tiek įgudę slidininkai. Pakeliui į namus, kūną karčiamoje stiprinome lenkiškais patiekalais. Taigi, dalyvavimas projekto veiklose leidžia stiprinti sveikatą išskirtinėse Europos vietose.
Erasmus+ mokiniai gali įkopti ir į aukščiausią kalną
Pietų Lenkija garsėja kalnais ir mineraliniais šaltiniais. Erasmus+ programos projekto dalyviai sekmadienio popietę skyrė pasibuvimui Krynica-Zdrój miestelyje bei jo apylinkėse. Pirmiausia savo jėgas išbandė kopdami į 1200 m. aukščio kalną. Ne kartą dalyviai turėjo sau ištarti: „Tu gali, nepasiduok“. Pasiekę viršūnę džiaugėsi, gėrėjosi vaizdu. Vėliau troškulį malšino ledais ir mineraliniu vandeniu, kurio ragavo net 6 rūšis. Prieš degustaciją licėjaus direktorius Tomasz Walicki „demonstravo“ lietuvių kalbos įgūdžius, t. y., lietuviškai skaitė mineralinio vandens savybes. P. S. projekto dalyviai matė (kaip S. Stanevičius yra rašęs vienoje iš savo pasakėčių) „daiktą nematytą“ – transporto priemonę, skirtą sniego lyginimui.
Pamokos kitaip
Erasmus+ programos projekto mokiniai mobilumuose mokosi kitaip nei savo mokykloje. Jie mokosi drauge su Lenkijos mokiniais: pamokose dirba grupėmis (pavyzdžiui, sudarinėja trikalbius žodynėlius) ir komandomis. „Būna nedrąsu, nelengva, bet smagu“, – sako mokiniai, grįžę iš Grybow licėjaus užsiėmimų.
Keletas žvilgsnių į Grybowo licėjų
Ar kortos gali tapti stimulu lankyti licėjų? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog turėtumėme sulaukti atsakymo ,,ne“. Priešingą poziciją patyrė Erasmus + programos projekto mokiniai Grybowo licėjuje. Šioje institucijoje mokiniai, per mėnesį nepraleidę nė vienos pamokos, gauna juokdario kortą. Ji gali būti panaudota vieną kartą per mėnesį: mokinys, pakviestas atsakinėti ir nemokėdamas ar neatlikęs užduočių, duoda mokytojui šią kortą ir taip „apsisaugo“ nuo nepatenkinamo pažymio. Licėjaus direktorius Tomasz Walicki teigia, jog ši skatinimo priemonė labai veiksminga. Be to, tikybos pamokos įrodė, jog tikėjimas – neatskiriama kiekvieno lenko gyvenimo dalis. Pamokas veda du kunigai: vienas tikras mokytojas, o kitas – praktiką atliekantis seminaristas. Didelis administracijos ir mokytojų dėmesys kiekvienam mokiniui sukuria didžiulę pridėtinę vertę: mokinių akademinės žinios labai aukštos, emocinė būsena saugi. Taip jautėsi ir mūsų mokiniai: „Mokiniai buvo draugiški ir pagarbūs, labai gražiai bendravo, jautėmės kaip rojuje “.
P.S. licėjų „saugo“ negyvi paukščiai, nereikia sargų. Direktorius teigia, jog šie paukščiai šiltuoju metų laiku saugo nuo kovarnių, kurie dergia mokyklos kiemą.
Pirmas kartas ant čiuožyklos ledo
„Mes pirmą kartą ant ledo“, – kalbėjo Erasmus+ programos projekto Lenkijoje dalyviai. Grybowo licėjaus ir aplinkinių mokyklų mokiniai dalį fizinio ugdymo pamokų leidžia čiuožykloje. Tai patvirtina ir vaizdas, matomas ant ledo: net maži vaikai puikiai jaučiasi ant ledo, akimoju atsiduria kitame ledo gale. Projekto dalyviai džiaugiasi išbandę naują patirtį: pirmą kartą avėjo pačiūžas, pirmą kartą pajuto, kad ledas tikrai slidus. Kiekviena patirtis augina ir brandina. Tokia yra ir Erasmus+ programos misija.
Akcija „Mes – jungtis tarp praeities ir ateities“
Neretai žmogus galvoja tik apie savo gyvenimą, jo kokybę ir pamiršta, kad jis yra tik grandis tarp praeities ir ateities. Džiugu, kad Erasmus+ programos projekto dalyviai yra atsakingi ir iniciatyvūs ir šitaip negalvoja. Projekto dalyviai Grybowo miestelio parke skyrė laiko tam, kad galėtų ištarti: „Aš irgi prisidėjau prie to, kad Žemei būtų lengviau, kad po manęs žmonės gyventų kuo švaresniame pasaulyje“.
Patyriminis ugdymas – šiuolaikiškas ir efektyvus
Erasmus+ programa suteikia mokiniams galimybę mokytis to, ką gali realiai patirti, patikrinti. Paklausus mokinių, kuo lietuviams svarbi Vavelio pilis, stovinti Krokuvoje, iš akių supranti, kad žinoma nedaug. Išties juk Vavelis buvo Jogailos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, o vėliau Lenkijos karaliaus, rezidencija. Čia prasidėjo Jogailaičių dinastija, valdžiusi didžiules Europos teritorijas, ir tapo jų amžino poilsio vieta. Tai vieta, kur priimti sprendimai nulėmė Lietuvos politinį kelią šimtmečiams. Taigi, Vavelis primena Lietuvos ir Lenkijos laikotarpį, kai abi tautos veikė kaip viena galinga politinė jėga. Projekto mokiniai savo patirtį įtvirtino rinkdami Vavelio pilies dėlionę ir atlikdami testą (šias užduotis mokiniams parengė istorijos mokytoja Jovita Kveselienė).
Drąsos pamoka slidinėjimo trasoje
Ptaszkowos žiemos sporto centras yra ant Jaworze kalvos šlaito, todėl jis vadinamas „Jaworze sporto centru“. Ištisus metus kompleksas siūlo įvairią aktyvią veiklą: lygumų slidinėjimą, dviračių, riedučių trasas, virvių parką. Erasmus+ programos projekto mokiniai, būdami mobilume Grybowo mieste, turėjo galimybę išbandyti lygumų slidinėjimo trasą. Žinoma, pirmiausia mokiniai turėjo išbandyti savo galimybes, drąsą, nes visi pirmą kartą atsistojo ant slidžių. Labai svarbu paminėti, kad šioje trasoje sutikome slidinėjimo instruktorę, kuri džiaugėsi išgirdusi lietuvišką kalbą. Pasirodo, ji -vilnietė, ištekėjusi už lenko, ir dabar mokanti neįgalius asmenis slidinėti. Ji labai nuoširdžiai mokė lietuvaičius, mokiniai pasinaudojo jos patarimais. Projekto dalyvius nustebino tai, kad instruktorė Jadvyga mokė čiuožti neregius ir silpnaregius. Kad ir kaip būtų keista, ir aklas žmogus gali slidinėti. Ši patirtis – pamoka, kad norėdami galime padaryti iš pirmo žvilgsnio neįmanomus dalykus.
Per Lenkiją su žodžiais
Erasmus+ programos projekto mokiniai dalyvavo patyriminiame geografijos iššūkyje „Per Lenkiją su žodžiais“. Geografijos mokytoja Kristina Ražanienė parengė testą Wordwall programėlėje. Džiugu, kad mokiniai į daugelį testo klausimų atsakėteisingai, nes buvo matę, patyrę.
Paslaptingas Veličkų druskos kasyklos pasaulis
Lenkija – šalis, turinti turtingą kalnų, žemės ir požeminį gyvenimą. Atrodytų, kas gali būti įdomaus po žeme. Yra, ir labai daug. Erasmus+ programos projekto mokiniai aplankė Veličkų druskos kasyklą. Tai tarsi požeminis miestas, išraižytas giliai po žeme, kur kiekvienas žingsnis veda gilyn į kitokią, druskos kristalais žibančią tikrovę. Įžengus į šį pasaulį, pasitinka ilgi, vingiuojantys koridoriai, kurių sienos sugėrusios šimtmečių kvapą: lengvą mineralų aitrumą, maišytą su paslaptingu žemės vėsiu alsavimu. Keliaudamas koridoriais pajunti kasyklos istoriją: nuo primityviausių druskos kasimo įrankių, būdų iki tobulesnių, efektyvesnių. Požemiuose atsiveria milžiniškos salės, kuriose nuo grindų iki lubų spindi rankomis iš druskos išskaptuotos skulptūros. Vienas įspūdingiausių akcentų – Šv. Kingos požeminis koplyčios ansamblis. Jos didybė prilygsta katedrai: puošnūs altoriai, puikiai išdrožtos Biblijos scenos, netgi masyvūs sietynai. Visa tai sukurta iš tos pačios jūros paliktos druskos. Dar toliau – veidrodiniai požeminiai ežerai. Veličkos druskos kasyklos žavi ne tik savo istorija, bet ir ta sunkiai nusakoma aura: tik čia galima pajusti, kaip giliai po žeme laikui paklūsta žmogaus rankos, o uola tampa meno kūriniais, spindinčiais savita, druskinga šviesa. Erasmus+ programa suteikia mokiniams galimybę plėsti pažinimo kompetenciją.
Istorija ir šv. Kalėdų laukimas
Krokuvoje Erasmus+ programos projekto mokiniai turėjo galimybę prisiliesti prie Lietuvos ir Lenkijos istorijos ženklų bei kartu su Krokuvos gyventojais, svečiais pajusti šv. Kalėdų dvasią. Krokuvos ir Lietuvos istorijos ryšiai gilūs ir persipynę, tarsi dvi upės, šimtmečius tekėjusios ta pačia istorine vaga. Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, čia tapo Lenkijos karaliumi, Krokuvoje vedė Jadvygą. Nuo šios sąjungos prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos bendras politinis kelias. Krokuvos Vavelio pilis – vieta, iš kurios Jogaila valdė abi valstybes ir kurioje tvyro stipriausia Lietuvos istorijos dvasia. Vaikščiodami Vavelyje ar Krokuvos senamiesčiu, nuolat jaučiame lietuviškus aidus: nuo Jogailos herbų iki šventojo Kazimiero pėdsakų. Krokuva žiemą – tarsi atverstas pasakos puslapis: miestas skamba nuo žvangančių arklių kanopų, šventiškai kvepia cinamonu bei karštu medumi. Senamiesčio širdyje, prie didingųjų Marijos bažnyčios bokštų, spindi kalėdinis miestelis. Mediniai nameliai, lyg mažos žiburių dėžutės, siūlo viską: nuo karšto „grzańco“ iki rankų darbo žaisliukų, kvepiančių derva ir eglės sakais. Ore tvyro švelni muzikos ir šurmulio sąjunga.
P. S. žinome, jog negalėsime būti Raseiniuose, kai bus įžiebta Kalėdų eglė, tad džiaugiamės galėdami būti Krokuvoje ir dalyvauti miesto eglės įžiebime.
#walk15 Grybowe
Erasmus+ programos projekto mokiniai metė iššūkį sau: mobilumo metu nukeliauti 150000 žingsnių. Į veiklą įsitraukė 6 projekto dalyviai, kurie nužingsniavo 269 kilometrus arba 376926 žingsnius.
Kasdienis vaikščiojimas buvo naudingas ir gamtai, ir iššūkio dalyviams. Jie stiprino fizinę ir psichinę sveikatą. Iššūkio metu sutaupyta 48 CO₂, užaugo 1346 virtualūs medžiai. Pastarieji simbolizuoja, kiek reikėtų medžių, kad būtų sugertas tas CO₂, kurio išvengiama per vaikščiojimą.
P.S. #walk15 skaičiuoja, kad važiuojant vieną kilometrą automobiliu išmetama ~180 g CO₂, ir tam sugerti reikėtų ~5 medžių.
Mobilumo Grybowe finišas
Finišavo projekto mobilumas Grybowe. Jame dalyvavo 6 gimnazijos skyriaus mokiniai. Projekto dalyviai mokėsi su bendraamžiais, keliavo, įgyvendino orientavimosi, tvarumo, socialines veiklas. Šešiskart valio!
Skaitmeninio įrankio galimybių išbandymas
Dalinamės akimirkomis iš Erasmus+ projekto mobilumo Lenkijoje 
Book Creator | Erasmus+ projekto mobilumas Lenkijoje
Erasmus+ projektas – tai patirtis, kuri išlieka visam laikui
Lenkija, Italija (Turinas), Italija (Rodi del Gargano), Portugalija, Kipras – šalys, su kurių ugdymo procesu, specifika, mokymo programomis, taip pat taikomais modeliais ir principais, ugdymo technologijomis galimybę susipažinti, mokytis, pairti turėjo 26 VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos mokiniai ir 4 mokytojai. Visi jie – Erasmus+ programos projekto NR. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000220377 “Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“ dalyviai.
Pasak projekto koordinatorės, VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos Gimnazijos skyriaus vedėjos Jovitos Žeižienės, šiuo projektu buvo siekiama skatinti mokinius ir bendrojo ugdymo mokytojus tobulinti profesines, dalykines, kultūrines, skaitmenines kompetencijas, plėtoti tvarumo, socialinės- pilietinės atsakomybės, įtraukties principus.
„Erasmus+ projektas – tai ne tik projektas, tai patirtis, kuri išlieka visam laikui“, „Mokymasis už klasės ribų – tai didžiausia Erasmus+ dovana“, „Šis projektas parodė, kad galima mokytis kitaip: bendraujant su kitų kultūrų mokiniais, keliaujant“, „Žinios – tai durys, o raktas- mūsų pastangos jas atverti“, – tokios mintys liejosi iš projekto dalyvių (mokinių) lūpų ir širdies.
„Ugdymo procesas, kaip ir visos kitos sritys, yra veikiamas globalizacijos, o tai reiškia, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai nuolat susiduria su naujais, dar neįveiktais iššūkiais. Todėl, siekiant prisitaikyti prie laikmečio diktuojamų sąlygų, būtina plėsti žinias, kompetenciją, akiratį, ieškoti naujų ugdymo proceso modelių. Visa tai ir atliepia šis Erasmus+ programos projektas“, – akcentuoja projekto dalyvė, socialinė pedagogė G. Šeršniovaitė.
Savo ruožtu, VšĮ RTVM etikos ir dailės mokytoja, projekto dalyvė, Elena Bukauskienė pabrėžia, kad kiekviena tokia patirtis praturtina, skatina mokinius ir mokytojus būti atvirus naujovėms, pasaulinei konkurencijai, padeda drąsiau žvelgti į pokyčius, nebijoti klysti – tai svarbios detalės, siekiant pažangios visuomenės kintančiame pasaulyje.
„Galimybė susipažinti su Vakarų Europos švietimo sistema, „perimti“ gerąją praktiką, tam tikrus modelius ir principus – tai neįkainojama ir vertinga patirtis, kurios neturėtume, jei ne šis Erasmus+ programos projektas“, – sako projekto dalyvė, mokytoja Kristina Ražanienė.
Erasmus+ programos projektas „Kompetencijas ES pavyzdžiais plečianti mokyklos bendruomenė: kelio į šiuolaikišką ugdymą beieškant“ įgyvendintas 2024–2025 metais, keturiose šalyse organizuoti penki mokinių mobilumo bei vienas darbo stebėjimo (angl. job shadowing) vizitai. Projekte prioritetas teiktas mažiau galimybių turinčių mokinių įtraukčiai. Be to, projekte dėmesys skirtas ekologiškam, t. y. vadinamajam žaliajam, keliavimui. Projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.
P. S. Jei sudomino, prisijunkite https://rtvm.lt/kompetencijas-es-pavyzdziais-plecianti-mokyklos-bendruomene-kelio-i-siuolaikiska-ugdyma-beieskant/
Kviečiame pasinerti į Erasmus+ mobilumo projekto kelionę – dalinamės gražiai sudėliotu patirčių ir įspūdžių apibendrinimu!
Mokymasis be sienų